Viena įspūdingiausių tradicinių lietuviškų švenčių – Užgavėnės. Švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų, antradienį. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau glaudžiai susietos ir su krikščionybe.

Užgavėnės tarsi karnavalas – per ją įprasta persirengti, dėvėti kaukes, žaisti žaidimus ir sočiai valgyti. Tai paskutinė mėsos valgymo diena prieš Gavėnią. Taip pat šventė neįsivaizduojama be blynų. Šventės dėmesio centre Morės vežiojimas. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri vėliau sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.

Dar du svarbūs užgavėnių personažai: Lašininis ir Kanapinis. Lašininis simbolizuoja sotumą, persivalgymą. Jis vaizduojamas storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje turi ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali.

Didelė Užgavėnių šventė kasmet organizuojama Vilnius centrinėse aikštėse bei Rumšiškių etnografiniame muziejuje po atviru dangumi.